Biurgeriai

Dar vasarą perskaičiau Hermanno Kurzkės "Thomas Mannas: Gyvenimas kaip meno kūrinys", o vis dar negaliu ja atsigėrėti. Nieko daug nepasakosiu - patys perskaitykit, jei smalsu - tik pasakysiu, kas svarbiausia.
Ši knyga visai naujai pažvelgia į biurgerį. Taip, į tą patį buržujų miesčionį, fariziejų ir veidmainį, kuriam labiausiai rūpi, "ką žmonės pasakys". Prieš tą biurgerį jau šitiek laiko maištauja menininkai, skelbią laisvę ir bohemiško gyvenimo džiaugsmą, taip maištauja, kad vargšo biurgerio jau beveik nė nebegirdėti.
Tačiau pamėginkit jūs, menininkai bohemščikai, laisvamaniai ir lengvapėdžiai, pagyventi taip, kaip doras biurgeris. Rūpindamiesi ne tuo, "ką žmonės pasakys", o tuo, ką pasakys jūsų sąžinė. Ir tuomet susimąstykit, prieš ką maištaujat.
Šiandien galvoti, kad būti doru žmogum yra svarbiau, negu būti laimingu, originaliu, įdomiu ar "laisvu", yra tikras maištas. Pamėginkit garsiai pasakyt, kad taip galvojat - užkapos už "netoleranciją".
O aš taip galvoju. Aš - biurgeris.