Sausio 11 dienos (ir savaitgalio) darbai

Šiandien - sportas (nebe pilates, o stepas! Jaučiuosi sustiprėjus. Ir keliuosi 7, o ne 12 valandos treniruotę pramiegu - ačiū Kalėdų seniui už stebuklingą žadintuvą su paukščių giesmėmis), pietūs, rankdarbių enciklopedija - jau nebekelia siaubo. Vieno kito žodelio gal ir trūksta, bet nebeatrodo neįmanoma.
Dar sugalvojau, kad reikia kasdien skirti laiko disertacijos reikalams. Dvi paskutines dienos darbo valandas. Taip ir darau. Skaitau kol kas.
O savaitgalį, nors dirbti ir nedirbau, mintyse beveik "parašiau" apie literatūros žvaigždes ir žvaigždžių literatūrą. Prisigalvojau visokių smagybių "Pasaulinei mezgimo viešumoje dienai" (kurių įgyvendinti tikrai nepažadu, bet gal ką nors ir pavyktų padaryti, juk smagu būtų...). Numezgiau sūnėnui kombinezoną (bet čia dar penktadienį regis), nes kitą savaitgalį bus pagaliau bent vienas jo gimtadienis.
Bet šiaip jau Didysis Reikalas šiuo metu yra nauja šildymo sistema namuose (dujinis katilas, radiatoriai, the works). Man šalta, pečiukas per silpnas, elektra brangi, o sinoptikai buria speigus. Tai laukiu meistro, matyt, rytoj. Tiesiog negaliu sulaukti.

Sausio 6 dienos darbai

Nupuošti eglutę ir nukabinti nuo langų lemputes, žinoma. Pradedam laukti pavasario.
O šiaip - rankdarbių enciklopedija. Jau nebevaro į tokią baisią neviltį.
Dar pamažu rengiu straipsnį "Knygų aidams" skambiu pavadinimu "Literatūros žvaigždės ir žvaigždžių literatūra". Pamažu dėstau mintis naujai "Mažosios studijos" laidai - artėjant Vilniaus knygų mugei, ji bus apie "Metų knygos" rinkimus. (Giedre, kuriai vis neprisiruošiu atsakyti į emailą - ten bus viena skiltis apie šiuolaikinę lietuvių eseistiką, jeigu įdomu, galėsiu atsiųsti paskaityti.)
Turėti mažiau darbo reiškia turėti daugiau laiko. O visa kita yra visai neblogai. Šiandien pasiryžau neleisti sau būti darboholike.

Sausio 4 ir 5 dienos darbai

Pradėjau naują knygą - rankdarbių enciklopediją. Tai didžiąją dalį abiejų dienų "Google" ieškau siuvamosios mašinos brėžinio ar schemos, kur matytųsi lietuviški detalių pavadinimai. Truputį liūdna, truputį savęs gaila, bet ne per daug.
Kai atsipeikėsiu (nes esu šventai įsitikinusi, kad čia tik pradžia tokia sunki, toliau jau kaip nors išsijudinsiu), aprašysiu čia net kelias knygas.
Pavargau, einu pabaigti pirštinaitės.
Ir didžiai gerbiami "Nakties namų" gerbėjai, man, aišku, labai malonu, kad jūs taip gerbiate mano darbą, bet man jau atsibodo atsakinėti į vienodus klausimus, o ypač į tuos, kurie parašyti be jokios pagarbos lietuvių kalbai, gramatikai ir skyrybai. Tai ir nebeatsakinėsiu.

Gruodžio 16 (ir ne tik) dienos darbai

Ne, man ne gripas, aš tiesiog mezgu :)
Šituo metų laiku esu visiškai neįgali daryti ką nors daugiau, negu būtinai reikia, todėl ir dingau... Atsirasiu kartu su saule :)
O per tą laiką tiek visko įvyko... Pavyzdžiui, išėjo Saulaičio knyga. Ir pabaigiau trečią "Nakties namų" dalį.
Ir dar vieną kalėdinę laidelę radijui, o tada jau einu kept meduolių.

Lapkričio 10 dienos darbai

Knyga, knyga, knyga.
Bet dar iššveičiau virtuvės kriauklę (dar neblizga, reiks rytoj kalkių nuosėdų valiklio nusipirkt) ir, tikiuosi, šita FlyLady tikrai kuo nors pravers, mėginant kažkaip be streso rūpintis buitim. (Nors aš šiaip jau individualistė, ir tokios masinės sistemos manęs dažniausiai neveikia...)
Ir dar perskaičiau laikraštyje apie savo seną svajonę. Aš dar pagalvosiu, kaip tai suderinti su mezgimo klubu, bet labai labai ten noriu...

Lapkričio 6 dienos darbai

Cutenessas kaip reta: žuviukas Nemo. Tiksliau, NG straipsnis apie "jūrų klounus", kurie ir vaizduojami tame kaip reta cute filmuke.
Bet didžioji, nuostabioji, šaunioji, geriausioji pasaulyje naujiena, kurią dėl laiko skirtumo tarp Vilniaus ir Čikagos sužinojau labai vėlai naktį, tai nė nežinau, ar vakar, ar šiandien, yra tokia: Į VILNIAUS KNYGŲ MUGĘ 2010 M. VASARIO 18-21 DIENOMIS PRISTATYTI SAVO KNYGOS VAIKAMS "KAIP ATRODO DVASIOS IR KITI DIDIEJI MAŽŲJŲ KLAUSIMAI" IR PABENDRAUTI SU SKAITYTOJAIS (bei šimtu milijonų mirtinai pasiilgusių senų draugų) ATVYKSTA TĖVAS ANTANAS SAULAITIS, SJ.
Mėgstu tokias dienas.

Lapkričio 5 dienos darbai

Rytą - pas dantistę (ir jau viskas, nebelakstysiu ten), paskui dar į leidyklą smulkių Saulaičio knygos (primygtinai reikalauju pagirti, kad gražus viršelis ir juokingi klausimai) reikaliukų sutvarkyt, tada dar viena "smulkmė", ir dar pora valandų prie knygos. O 17 valandą leidžiuosi vienu aukštu žemyn į mezgimo klubą! Gal pagaliau pabaigsiu pončą mylimiausiam sūnėnui.

Lapkričio 4 dienos darbai

Rytas - ymeilai ir telefonai: Saulaičio knyga, "Išduotosios" redaktorė, nauji NG tekstai.
Diena - lietuviška mada.
O dabar PAGALIAU pradedu naują knygą: "Išrinktoji", toliau iš tos pačios serijos. Pasiilgau knygų. Atsibodo su smulkme terliotis.

Lapkričio 3 dienos darbai

Paradoksas: tomis dienomis, kai daugiausia įdomių darbų, kuriuos būtų galima aprašyti, lieka mažiausiai laiko jiems aprašyti.
Prabėgiojau su Saulaičio knygelės reikalais. Turėjau savo rankose 11 280 litų grynais! Tokios sumos vienoje vietoje nebuvau mačiusi...
Tai dar ta lietuvių mada, ir jau bus vakaras...

Lapkričio 2 dienos darbai

Štai, matote - jau išsivadavau iš menininkų gniaužtų, o savaitgalį dar spėjau apvažiuot visą Lietuvą ir uždegt šimtą milijonų žvakučių.
Tad šiandien grįžtu į normalų gyvenimą. Buvau pilates, paskui pabaigiau tvarkyti smulkius Saulaičio knygos reikaliukus (penktadienį - į spaustuvę!), o dabar dar išversiu vieną smulkų tekstuką apie lietuvių mados kūrėjus "Almai litterai". Rytoj jau gausiu ir knygą pradėti.
Gera.
O savaitgalį dar spėjau ir kremą išvirti! Žadėtasis receptas:
Viskas labai paprasta. 125 ml aliejaus, 125 ml vandens, 20 g bičių vaško. Toliau - improvizacijos.
Labai daug kas priklauso nuo aliejaus. Kremui VISADA reikia nerafinuoto, o kokių augalų - priklauso nuo pageidavimų ir fantazijos. Kūnui, kaip rodo mano eksperimentai, geriausiai tinka per pusę avokadų ir migdolų, o veidui - dar sunkiau: per riebus aliejus blizgės, reikia ieškoti kuo lengvesnio. Kol kas geriausiai prisitaikiau vynuogių kauliukų, bet dar planuoju išmėginti simondsijų, abrikosų kauliukų, erškėtrožių, lazdynų riešutų ir keletą jų mišinių. (Super tinka nuo raukšlių, t. y., vyresnei odai - kiečių gemalų).
Kitas improvizacijų punktas: kam pilti vandenį, jei galima pilti vandenį su žolelėmis? Aš visada dedu, ko tik turiu: žaliosios arbatos, ramunėlių, medetkų, čiobrelių, vasarą - mėtų, juodoji arbata gali truputį tamsinti odą, kad atrodytų kaip įdegusi - tai čia pavasariui labiausiai reikia. Žoleles užplikyti ar net pavirti vandenyje, kad stipriai pritrauktų, ne gėrimui šita arbatėlė. Ir tuomet per daug neatvėsinti: kuo panašesnė vandens ir aliejaus temperatūra, tuo geriau.
Taigi, vašką ant nedidelės ugnies tirpdome aliejuje. Kai ištirpsta, supilame į blenderį ir sumaišome su vandeniu. (Jei neturite blenderio, galima plakti rankiniu mikseriu arba tiesiog maišyti šaukštu, bet užtruks ilgai, net ranka įskausta.) Tuomet plakame, kol masė pasidaro vientisa. Man dažnai lieka "nesurišto" vandens ar skysčio - jį tiesiog išpilu, ir tiek, tai tik reiškia, kad netiksliai atitaikytos proporcijos.
Kai jau (beveik) vientisa, įlašiname 20 lašų eterinio aliejaus (dėl kvapo, todėl niekas daugiau ir nesvarbu; galima ir maišyti tuos kvapus - niekada nežinai, kas išeis, nes dar ir aliejus bei žolelės prideda kvapo) ir 30 lašų greipfrutų kauliukų ekstrakto - konservanto. Viskas.
Kremui reikia tinkamų indukų: veidui patogiausi kuo mažesni (pvz., pirktinio kremo dėžutės), kūnui galima ir didesnį. Svarbu kremą visada laikyti gerai uždarytą (šaldytuve nebūtina, aš ten dedu tik atsargas, jeigu per daug išsiverdu), kad nepakliūtų kokių nors "zarazų". Jei paviršiuje atsiranda pelėsių - galima juos nubraukti ir išmesti, nebūtinai visą kremą. Kai sugenda kremas, iškart justi negeras kvapas. Šiaip jau jis stovi kelis mėnesius ir negenda.

Spalio 28 dienos darbai

Jau viską spėjau. Pabaigiau NG ir padariau titrus. Dabar liko ištverti dvi dienas: rytoj - dvi repeticijos ir spektaklis (17 val. Menų spaustuvėje - "Dekalogas"), poryt - vienas spektaklis (17 val. menų spaustuvėje - "Vakaras su knyga"). Šeštadienį žadintuvas bus išjungtas (jei tik, žinoma, neteks labai anksti keltis į Vėlinių kelionę...).

Spalio 27 dienos darbai

Dantistė užplombavo dar vieną skylę. Liko paskutinė.
Perskaičiau Saulaičio maketą, išverčiau tekstukus Edžiui, įrašiau kalbą per radiją. Liko NG, pusvalandis (na, gal valanda) darbo, jei patingėsiu šiandien, tai ryt išversiu.
Ir tie titrai nelemti... Kuriems net teksto neturiu. Ot, menininkai.
Bet vis tiek - malonus jausmas, kad "šviesėja akyse". Ir dar sugalvojau, kad kai baigsiu visus šituos degančius reikalus, truputį nedirbsiu: duosiu sau laiko atsipūtus paskaitinėti "Arts and Letters Daily" (o dar šiandien dėžutėje kaip tyčia radau ir COSMO), paskambinti į kokį nors notarų biurą paklausti apie testamentus, į antikvariatą - paklausti apie smetoninius arbatos servizus, aprašyti Šerelytę, o gal net užsitepti plaukų kaukę... Ir išsivirti kremo. Kai virsiu, bus ir receptas.

Spalio 26 dienos darbai

Pabaigiau meno projektus! Ir keli iš jų man net patiko - automobilis neįgaliesiems, robotukų sodas, Bukarešto daugiabučiai ir Slovakijos čigonai. Žinoma, čia vien iš aprašymo, nemačius pačių darbų... Bet vis tiek. O jeigu tą robotukų sodą tikrai atveš, o ne vien kokias nors ten jo nuotraukas, tai labai norėsiu nueit pasižiūrėt ir pamedituot.
Ir dar filosofinis klausimas: ar dizainas yra menas? Kad labai kūrybiškas užsiėmimas - nesiginčiju, bet kažkaip nujaučiu, kad vos tik dizainas mėgina būti menas, iškart paskęsta savianalizėje ir netenka to gyvo ir aiškaus dizaino prasmingumo.
Čia tokia provokuojanti mintis, kurios neturiu kada pagrįsti, nes bėgu į Zaulios gimtadienį, bet jei atsirastų norinčių diskutuot, mielai pasiginčyčiau.
Tai dar NG, Jurčys ir Saulaitis. Ai, ir dar gi Bareikis. Hmz, o aš maniau, kad jau mažai liko... Nieko, spėsim.

Spalio 25 dienos darbai

Parašiau tekstą radijui. Net palengvėjo - visi kiti darbai daug mažiau kūrybiški, tad lengviau ir paskubinami. Dabar jau manau, kad viską spėsiu.
Šiandien parašytojo teksto klausykitės kitą savaitę per Mažąją studiją: šeštadienį "Septintojoje dienoje" - toks nedidukas įvadėlis, o paskui darbo dienomis "Kasdieniuose skaitymuose" - keli maži gabaliukai apie atskiras knygas. Šio mėnesio tema, tinkama Vėlinėms - knygos apie mirtį.
Ne, ne, šiaip aš savaitgaliais nedirbu, čia tik pora savaičių tokių pasiutusių užėjo.

Spalio 23 dienos darbai

Pabaigiau Dekalogą - vis darbų sąrašas trumpesnis. "Vakaro su knyga" teksto vis dar negavau...
Parašiau romano prologą ir pradėjau pirmą skyrių - pradėtą darbą ne taip lengva užmesti, kaip vien idėją...
Rytą dar trumpai užsiėmiau namine kosmetika. Aš įpratau naudoti naminį veido toniką - pasigaminti lengva, ir jis tikrai geras (tik su alkoholiu, tai gal sausai odai nelabai tiktų). Imame vieną citriną ir su visa žievele supjaustome, na, į kokias 16 dalių - ne visai smulkiai, bet ir ne ketvirčiais. Ją užpilame 100 ml degtinės. Aš visada perku tokią "bomžinę" - "Gaspadorių", "Ikiuke" ji parduodama tokiose plastikinėse stiklinėlėse po 100 g - kaip tik tiek, kiek reikia. Uždengiame užpiltą citriną ir savaitę laikome tamsoje (nesu tikra, ar būtinai tamsoje, bet ką gali žinoti?). Po savaitės užplikome daug visokių žolelių, šįsyk - ramunėlių, medetkų, čiobrelių ir žaliosios arbatos; turi būti daug žolių ir mažai vandens, kad būtų stiprus viralas. Duodame viralui ataušti, į 250 ml buteliuką nupilame citrinomis prakvipusią degtinę, tada, kiek lieka vietos, praskiedžiame ją žolelių viralu. Viskas. Stovi neribotą laiką (alkoholis - konservantas), tik reikia laikyti užkimštą, nes garuoja.
Ak, ir dar viena džiugi žinia: pamenate mezgimo krautuvėlę? Pasirodo, ji vadinasi "Mezgimo zona" (manykime, kad tai aš žiopla, iškabos nematau, o ne iškaba ne vietoje pakabinta) ir jau yra aprašyta čia. Vėl joje buvau (negaliu sakyti ko, nes Zaulia skaito mano blogą) ir sužinojau, kad ten jau vyksta mezgimo klubas! Taigi ketvirtadieniais nuo penkių iki septynių ieškokite manęs ten (Pylimo 38).

Spalio 22 dienos darbai

Iki kito trečiadienio reikia:
- Pabaigti Liono dekalogą (liko 4 gabaliukai iš 10)
- Parašyti ir įrašyti prakalbą "Mažajai studijai"
- Parengti "Vakaro su knyga" titrus (dar negavau teksto)
- Pabaigti kelias smulkmenas NG
- Perskaityti Saulaičio maketą
- Išversti "meno" aprašymus
- Išversti du- tris smulkučius tekstukus Edžiui Jurčiui į "Kryžių kalno" albumą.
Mane jau ima lengva panikėlė. Bet juk aš visada viską galiu, ar ne?

Spalio 21 dienos darbai

Liono dekalogas. Dar keistesnis už Strasbūro. Neapsisprendžiu, ar prastesnis, ar ne.
Ir dar surinkau komodą, tiesa, kartu su vyru ne iš savo namų.
O čia dar aptikau galimą protėvį. Reiks tėvelio paklaust.
Yra Saulaičio knygos maketas, atsirado Vidas Bareikis su "Vakaru su knyga", reikia parašyti naują tekstą "Mažajai studijai", nė neminint "meno". Naujos knygos, matyt, dar nepradėsiu ir kitą savaitę...

Spalio 20 dienos darbai

Pabaigiau Strasbūrą. Dar laukia Lionas, o dar ir "meno" projektų papildoma dozė atėjo... Nujaučiu, kad šią savaitę naujos knygos nepradėsiu.
Dantistė užtaisė dar vieną skylę.
Pigu.lt pagaliau atgabeno komodą. O kas galėjo žinoti, kad nesurinktą! Sunku, kai neturi vyro namuose...
Tai vakarui - meistravonė.

Spalio 16 dienos darbai

Malkos-šuniukas-baseinas, taip visada prasideda žiemos sezono penktadienis.
Pietūs, Strasbūro "Dialogas".
Vakare renkasi bičiuliai pažaisti WoW - tik stalo (ar, jeigu žaidžiama mano namuose, grindų), ne kompiuterinio.
O aš slapta tikiuosi, kad norinčių žaisti bus daugiau, negu telpa prie lentos, ir aš galėsiu tik žiūrėti, kaip žaidžia kiti, ir megzti.
Rudens jaukumas.

Spalio 15 dienos darbai

Leiskite, aš truputį pasipiktinsiu. Iškart sakau, konkretūs pavyzdžiai ir yra tik pavyzdžiai, čia ne jais piktinuosi, o bendra menų padėtimi.
Šiandien toliau verčiau projektų aprašymus NEU/NOW festivaliui. Kelios citatos:

Žiūrovai dažnai supranta, pajunta, „regi“ visai ką kita, skirtingas temas; spektakliai dažnai sukelia skirtingų jausmų, ir mes tuo labai džiaugiamės. Mūsų tikslas – užduoti žiūrovams klausimus, o ne pasakoti istoriją.

Vertimas: Mes patys nežinom, kokio poveikio siekiam. O istorijos nepasakojam todėl, kad ai, ką čia vargintis, vis tiek nieko ypatingo pasakyti nenorim.

O ką apskritai reiškia „autorės komentaras“?

Vertimas: Nelįskit, nieko aš nenoriu pasakyt.

Veiksmas klostosi nelinijiniu naratyvu, nuo pat pradžių konstruojamas impulsų ir laisvos idėjų asociacijos.

Vertimas: Tikrai nesuprasit, kas rodoma. Bus kažkoks kažko kratinys.

Mūsų spektaklio elementus jungia ne tiek naratyvas, kiek konceptai ir atmosfera. Spektaklio logika pasireiškia kiekvienos scenos veiksmo akimirkos ritmu, mūsų sukurta kalba ir tuo, kaip mūsų sąvokos rodosi per sąstingį, trukmę ir lėtas, lyg nuolat stabdomas permainas, keliamas susitikimų.

Vertimas: Mes ten patys sau biškį paišsikalinėsim, o jeigu jūs nesuprasit, tai manykit, kad tai jūs esat per mažai intelektualūs.

tikimės, kad spektaklis kelia klausimų apie mūsų procesą; ir norėtume, kad mūsų medžiagos smulkumas, bet ir porėtumas kiekvienas leistų patirti vis ką nors kita, atitinkamai su jų asociacijomis, mintimis ir perspektyvomis.

Vertimas: Mums įdomūs tik mes patys ir mūsų "procesas", o jūs supraskit, kaip norit, mums dzin.

Dar kartą kartoju: šitaip šaipausi iš spektaklių, kurių nemačiau, ir ne konkrečiai juos čia noriu kritikuoti (todėl ir nenurodau, iš kur citatos). Mane jaudina - tikrai, jaudina, kelia nerimą ir neviltį dėl to, kur eina mūsų kultūra - tai, kad kone VISAS šiuolaikinis menas atsisakė net mėginimo ką nors perteikti ar pasakyti, ir jam įdomus pasidarė tik jis pats. Matote, kultūros istorijoje tikrai yra buvę atvejų, kai buvo labai svarbu ir reikalinga primygtinai skelbti meno laisvę, nepriklausomybę, apolitiškumą ir t.t. Menas tikrai neturi būti etikos ar politikos traktatas - su tuo niekas nesiginčija. Tiesiog dabar jau VISAS menas, kuris seniai nebėra politiškas, socialus, etinis ar šviečiamasis, ir toliau nieko daugiau nedaro, kaip skelbia savo apolitiškumą, asocialumą, anarchiją, amoralumą ir t.t. O tai iš esmės reiškia, kad jis stagnuoja - užstrigęs vis kartoja, kad nieko nenori pasakyti. Man toks menas neįdomus. Man atsibodo: point taken, now move on. Bet - ne.
Kaltas dėl to postmodernizmas. Ir be jokių išlygų. Bet plačiau apie tai - disertacijoje (kuri vis bręsta galvoje). Dabar tik konstatuoju, ne analizuoju. Dar kartą tą patį pasakysiu, kai pabaigsiu Parulskį (kurio perskaičiau jau daugiau kaip pusę).
Man įdomus kitoks menas. Ir ne, negali sakyti, kad jo nėra. Tik jis kažkokios podukros vietoje, popsu ir komercine tarša pravardžiuojamas...
Dar einu išverst Strasbūro "Dekalogo" "Dekalogui-Dialogui".
P. S. Vakarykščio risotto receptas čia.