2011 m. sausio 4 d., antradienis

Kokios tolerancijos trūksta lietuviams?

Pasigirsiu - laimėjau paskatinamąjį prizą Delfi.lt konkurse "Kokios tolerancijos labiausiai trūksta lietuviams?" Paskutinį kartą panašiame konkurse dalyvavau "Žvaigždutės" žurnale, kur reikėjo rašyti kažkokią pasaką apie vasarą. Tada, beje, irgi laimėjau :)
Deja, delfi.lt išspausdino tik kelis atsitiktinius konkurso dalyvių rašinėlius, tai savo tekstą dedu čia.
P. S. Jei kam įdomu, prizas - kažkokios knygelės, kažkokie kalendoriukai ir kažkokie atvirukai, nieko labai vertingo :P


Jei reikėtų vienu sakiniu atsakyti į konkurso klausimą - sakyčiau, kad lietuviams labiausiai trūksta aiškaus suvokimo, kas yra tolerancija. Laimei, atsakyti reikia ne taip trumpai, todėl galiu viską išdėstyti plačiau.

Visų pirma, tolerancija nėra simpatija. Kai grožimės čigonų muzika, domimės žydų mąstytojais ar islamo papročiais, nesame tolerantiški, o tik smalsūs. Buitine kalba "toleruoti" reiškia turėti kantrybės tam, kas mus erzina, yra mums nemiela ar atrodo negera, suprantant, kad priešintis būtų blogiau ar žalingiau. Toleruojame, pavyzdžiui, įkyrią seną tetulę, nuolat kritikuojančią mūsų pagamintus patiekalus ar neva neišauklėtus vaikus, nes suprantame, kad giminės privalo sutarti ir sugyventi gražiuoju, net tada, kai draugystė būtų neįmanoma, jei jų nesietų kraujo ryšiai. Be abejo, sugebėjimas įžiūrėti mus erzinančiame žmoguje ar reiškinyje ką nors gera dažnai padeda pakęsti blogybes, bet ne jis yra tolerancijos esmė, o pati kantrybė.

Antra, tolerancija nebūtinai turi būti kraštutinai liberalių pažiūrų išraiška. Jei žmogus ir taip neturi nieko prieš gėjų santuoką ar užsieniečių įdarbinimą, tolerancijos jam nė nereikia. Tolerancija yra tai, kas priverčia žmogų nuryti užgaulią repliką ar nuleisti pakeltą kumštį, tačiau ji nereiškia, kad mums neateina į galvą piktos mintys ar kad nejaučiame nepasitenkinimo kokiais nors visuomenės ar kultūros reiškiniais.

Trečia, tolerancija nereiškia, kad negalime turėti savo pažiūrų, kultūros, įsitikinimų ar nuomonės opiais klausimais. Gerbti kitas kultūras ar kitą nuomonę galime tik tada, kai suprantame, kuo jos skiriasi nuo mūsų. Toleruoti vieni kitus reiškia kiek įmanoma mažiau vieni kitiems trukdyti gyventi taip, kaip mums atrodo teisinga, o ne visiems suvienodėti ir tobulai sutarti tik todėl, kad niekada neturime ūpo ar įkvėpimo iš širdies pasiginčyti.

Ketvirta, tolerancija neverčia sudarinėti sąrašo tabu temų. Jei čigonas pavagia arklį, jis yra arkliavagis ne todėl, kad yra čigonas, o todėl, kad pavagia arklį. Iškreipta tolerancija kartais mums neleidžia aiškiai išsakyti problemų, o tuomet jos lieka ne sprendžiamos, o tik šluojamos po kilimu. Tolerancija nėra melas.

Iš viso to galima padaryti labai svarbią išraišką: tolerancija yra ne absoliuti, o išvestinė vertybė. Ji - priemonė, padedanti siekti didesnių tikslų, visų pirma - santarvės. Privalu suprasti, kad tie tikslai šiame - neabsoliučiame, netobulame - pasaulyje yra nepasiekiami, tačiau tai nereiškia, kad jų siekti neverta. Draugus, bičiulius ar kolegas dažniausiai užgauname ne todėl, kad esame blogi žmonės ar likime jiems pikto, o netyčia, patys gerai nepagalvoję ar tiesiog nežinodami kokių nors kito žmogaus gyvenimo aplinkybių. Tuomet arba atsiprašome klydę, arba paaiškiname, kad buvome neteisingai suprasti. Taip ir platesnėje visuomenėje - kiekviena jos grupė siekia Gėrio taip, kaip jį supranta, tik dažnai suprantame jį nevienodai, o kartais net priešingai. Tolerancija yra tai, kas padeda mums neperkąsti kits kitam gerklės. Tai, kas mus daro žmonėmis, turinčiais valią savo veiksmams ir reakcijoms, ir proto suprasti, kaip dera reaguoti į savo aplinką, nepametant iš akiračio didžiausių ir svarbiausių savo pačių vertybių. Paradoksalu, kokios piktos kartais Lietuvoje būna neva tolerancijos siekiančios kalbos. Paradoksalu, kiek draudimų ir apribojimų mėginame įvesti, siekdami užtikrinti laisvę. Tie, kas save vadina tolerantiškais žmonėmis, paprastai toleruoja viską, išskyrus kitokią nuomonę. Kokios tolerancijos labiausiai trūksta lietuviams? Tolerancijos, kylančios iš meilės žmonėms ir žmonijai, ir valdomos sveiko proto ir gilaus suvokimo, kas mums iš tikrųjų būtų geriausia.

3 komentarai:

  1. Taip, kai kuriais požiūriais lietuviams to trūksta.
    bet... Kur riba tarp mano tolerancijos kitam ir jo užsilipimui man ant galvos.
    Duosiu pvz iš gyvenimo, man nepatinka mano giminės elgesys, kartą pasakiau, bet mane tėvai irgi moko tolerancijos, bet va kuo toliau tuo ji baisiau elgiasi ir lipa MAN ant galvos. Ar turėčiau tai toleruoti ar vis dėlto apsiginti. Kur rasti tą ribą...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aš čia atsargiai apsilankiau ir pamėginau perskaityti apie tą toleranciją - ar man tai toleruotina vis dar neaišku.

    AtsakytiPanaikinti