Didelė biurokratinė nesąmonė

Aš šiaip jau nemėgstu skųstis, kad viskas blogai, bet susidūriau su tokia biurokratine nesąmone, kad neištversiu nepapasakojusi.
Jei norite savo namuose įsirengti dujinį šildymą, turite įrodyti, kad juose nėra centrinio. Tam reikia kreiptis į "Senamiesčio ūkį", kur susiraukėlė administratorė liepia rašyti prašymą, kad būtų išduota tai patvirtinanti pažyma.
Kad būtų išduota pažyma, į namus turi ateiti kažkoks durnius su durelėm ir savo akimis pamatyti, kad centrinio šildymo tuose namuose nėra.
Nesąmonė prasideda nuo pat pradžių: Koks "Lietuvos dujų" reikalas, ar pas mane yra centrinis šildymas, ar ne?
Jei sakysime, kad vis dėl to jų reikalas (tarkime, čia toks etiškas verslas, nesibraunama į svetimą teritoriją), kam reikalinga ta pažyma? Šildymo būdas nurodytas nuosavybės dokumente. Vadinasi, "Lietuvos dujos" tiki to dokumento informacija, kad butas priklauso tam, kam parašyta, bet netiki kita to dokumento informacija - kad šildymas toks, koks parašyta?
Jei vis dėlto būtų pagrindo netikėti tokia informacija (gal ir yra, tiesą sakant, nežinau, ar, pvz., įvedus dujinį šildymą, reikia gauti naują nuosavybės dokumentą), kodėl negali "Vilniaus energija" nusiųsti "Lietuvos dujoms" sąrašo adresų, kuriuose yra centrinis šildymas, kad prireikus būtų galima tiesiog imti ir pasižiūrėti?
Jei vis dėlto negali (čia jau neįsivaizduoju, kodėl), kodėl negali "Vilniaus energija" išduoti tokios pažymos, man jos paprašius, nes jie juk tikrai žino, kam teikia paslaugas, o kam ne?
Jei vis dėlto negali (irgi neįsivaizduoju kodėl), kodėl "Senamiesčio ūkiui" reikia čia siųsti durnių su durelėm patikrinti, kodėl negalima tokios informacijos gauti iš "Vilniaus energijos"?
Jei vis dėlto negalima, ir būtinai turi ateiti KOKS NORS durnius su durelėm įsitikinti savo akimis, KODĖL JIS NEGALI ATEITI TIESIAI IŠ "LIETUVOS DUJŲ" ar tarpininkų įmonės, kuri rengia darbų projektą?
Nesuprantu, kam tokia sistema palanki. Mano nuomone, niekam. Gaišinamas klientas, gaišinami darbuotojai, kertami miškai šimtui popierėlių. Verslo terminais kalbant, tai neracionalu ir neefektyvu, o žmoniškai sakant - tiesiog kvaila.
Tai štai kokie mano darbai, ir ne dienos, o ištisų savaičių. Linkiu visiems susiraukėliams biurokratams savaitę kitą pagyventi su pečiuku, kai lauke -30.

Sausio 13

Nekyla ranka šiandien rašyti apie dienos darbus - nors galėčiau. Bet aš šiandien vos užsimerkusi matau ir girdžiu tanko šūvį po savo vaikystės namų langais. Nedaug ką iš tokių mažų dienų prisimenu taip ryškiai. Ir kartais man norisi papasakoti, ką tuomet mačiau, girdėjau, kaip įdomiai iškreiptai viską suvokiau (pavyzdžiui, sausio 13-ąją man ryškiai priminė žaidimas "Fallout", mat tuomet, beveik neišleidžiama iš ankšto buto Karoliniškėse, buvau pradėjusi įsivaizduoti, kad visas miestas sugriautas ir išžudytas, o gatvėse, kurių man nevalia matyti, voliojasi pūvantys lavonai). Bet yra ir ryškesnių, įdomesnių, baisesnių, galų gale - tikslesnių ir teisingesnių prisiminimų, negu mano. Jų ir klausykime šiandien.
O aš pasakysiu tiek: aš gimiau kalėjime, o užaugau laisvas žmogus. Didžiuojuosi ne tuo, kad turime nevykusią prezidentę, o tuo, kad už pasakymą, kad ji nevykusi, niekas negali ištrinti mano blogo, konfiskuoti kompiuterio, manęs pačios areštuoti, tardyti, kankinti, kalinti, tremti. Didžiuojuosi ne tuo, kad lietuvių literatūra stipri ir turtinga, o tuo, kad pasakymas, jog ji silpna, galbūt užtraukia kieno nors nemalonę, bet ne areštą, tardymus, kankinimus, kalėjimą, tremtį. Didžiuojuosi ne tuo, kad esame didi, garbinga, morali tauta, o tuo, kad niekas man nedraudžia gyventi pagal sąžinę, vaikščioti į bažnyčią, kišenėje nešiotis rožinį, krikštyti sūnėnų (galbūt kada nors ir savo vaikus) ir garsiai pasakyti, jeigu kas nors man atrodo nemoralu ir nedora.
Ir dar tiek pridursiu: nėra didvyrių mokyklų, žygdarbių universitetų, valstybės valdymo akademijų, gerų žmonių partijos, teisingumo įstatymų. Yra tik rankdarbių enciklopedijos, sniego valymo mašinos, buhalterinė apskaita, mezgimo krautuvėlės, dienos pietūs. Ir dar yra tėvai, kurie auklėja vaikus, draugai, kurie šnekasi, diskutuoja, domisi, žmonės, kurie nori ir netingi ko nors imtis, ką nors nuveikti, ką nors pakeisti, kad būtų visiems geriau - taip, kaip jie patys tą gerumą supranta. Tik kartais yra proga ir būtinybė stoti už Tėvynę prieš tankus. Bet kasdien, kiekvieną valandą yra proga tyliai, pamažu darbuotis Tėvynės labui ir gerovei. Ir beveik visai nesvarbu, kaip darbuotis. Loreta Asanavičiūtė dirbo mezginių fabrike. Beveik simboliška yra jos atminimui išversti rankdarbių enciklopediją. Jeigu niekam Lietuvoje nepritrūks šilto megztuko per tokius speigus, pamatysite, iškart bus dar geriau joje gyventi.

Sausio 11 dienos (ir savaitgalio) darbai

Šiandien - sportas (nebe pilates, o stepas! Jaučiuosi sustiprėjus. Ir keliuosi 7, o ne 12 valandos treniruotę pramiegu - ačiū Kalėdų seniui už stebuklingą žadintuvą su paukščių giesmėmis), pietūs, rankdarbių enciklopedija - jau nebekelia siaubo. Vieno kito žodelio gal ir trūksta, bet nebeatrodo neįmanoma.
Dar sugalvojau, kad reikia kasdien skirti laiko disertacijos reikalams. Dvi paskutines dienos darbo valandas. Taip ir darau. Skaitau kol kas.
O savaitgalį, nors dirbti ir nedirbau, mintyse beveik "parašiau" apie literatūros žvaigždes ir žvaigždžių literatūrą. Prisigalvojau visokių smagybių "Pasaulinei mezgimo viešumoje dienai" (kurių įgyvendinti tikrai nepažadu, bet gal ką nors ir pavyktų padaryti, juk smagu būtų...). Numezgiau sūnėnui kombinezoną (bet čia dar penktadienį regis), nes kitą savaitgalį bus pagaliau bent vienas jo gimtadienis.
Bet šiaip jau Didysis Reikalas šiuo metu yra nauja šildymo sistema namuose (dujinis katilas, radiatoriai, the works). Man šalta, pečiukas per silpnas, elektra brangi, o sinoptikai buria speigus. Tai laukiu meistro, matyt, rytoj. Tiesiog negaliu sulaukti.

Sausio 6 dienos darbai

Nupuošti eglutę ir nukabinti nuo langų lemputes, žinoma. Pradedam laukti pavasario.
O šiaip - rankdarbių enciklopedija. Jau nebevaro į tokią baisią neviltį.
Dar pamažu rengiu straipsnį "Knygų aidams" skambiu pavadinimu "Literatūros žvaigždės ir žvaigždžių literatūra". Pamažu dėstau mintis naujai "Mažosios studijos" laidai - artėjant Vilniaus knygų mugei, ji bus apie "Metų knygos" rinkimus. (Giedre, kuriai vis neprisiruošiu atsakyti į emailą - ten bus viena skiltis apie šiuolaikinę lietuvių eseistiką, jeigu įdomu, galėsiu atsiųsti paskaityti.)
Turėti mažiau darbo reiškia turėti daugiau laiko. O visa kita yra visai neblogai. Šiandien pasiryžau neleisti sau būti darboholike.

Sausio 4 ir 5 dienos darbai

Pradėjau naują knygą - rankdarbių enciklopediją. Tai didžiąją dalį abiejų dienų "Google" ieškau siuvamosios mašinos brėžinio ar schemos, kur matytųsi lietuviški detalių pavadinimai. Truputį liūdna, truputį savęs gaila, bet ne per daug.
Kai atsipeikėsiu (nes esu šventai įsitikinusi, kad čia tik pradžia tokia sunki, toliau jau kaip nors išsijudinsiu), aprašysiu čia net kelias knygas.
Pavargau, einu pabaigti pirštinaitės.
Ir didžiai gerbiami "Nakties namų" gerbėjai, man, aišku, labai malonu, kad jūs taip gerbiate mano darbą, bet man jau atsibodo atsakinėti į vienodus klausimus, o ypač į tuos, kurie parašyti be jokios pagarbos lietuvių kalbai, gramatikai ir skyrybai. Tai ir nebeatsakinėsiu.