Knyga: Renata Šerelytė "Mėlynbarzdžio vaikai"

Puiki rašytoja - gražu skaityti, turtingas žodynas, puikiai valdomas sakinys. Įdomi ir aktuali tema - sovietmečio poveikis žmogui. Ir amžina lietuvių literatūros problema: romano ilgio eilėraštis proza.
Jei kalbama trimis balsais, tie balsai turėtų kuo nors skirtis tarpusavyje. Ypač, beje, jei mėginama pirmuoju asmeniu kalbėti vaiko vardu.
Jei pasakojama šeimos istorija, ji turi kuo nors baigtis. Savižudybė ir "psichuškė" man čia pasirodė labai dirbtinės. Nežinau, gal čia ir skonio reikalas. Gal reikėtų bent jau įvertinti pastangas parašyti romano pabaigą, o ne vien nutraukti jį tada, kai atsibosta rašyti.
Turbūt didžiausias mano priekaištas romano išrišimui yra kažkoks dramatiškumas, kuris čia atrodo tiesiog lengviausia išeitis, o ne kylantis iš paties naratyvo: na nevyko - ar nebuvo pakankamai aiškiai pavaizduotos - tokios širdies dramos romane, galų gale, juk ne romantizmo laikais gyvename ir rašome, kad aikčiotume ir deklamuotume eiles nuo menkiausio pirstelėjimo.
Ir dar ta visa sovietmečio traktuotė. Nerija Putinaitė ir kiti rimti sovietmečio tyrinėtojai tikrai dažnai kartoja, kad sovietmetis "sužalojo" ar "palaužė" žmones, tačiau jei jis būtų mus "sužalojęs" taip primityviai ir akivaizdžiai, kaip vaizduoja Šerelytė, juk nekiltų jokių diskusijų dėl jo pasmerkimo, dėl Juozo Baltušio ar Salomėjos Nėries. Nežinau, man šiame romane pritrūko subtilesnio problemos vaizdavimo ir nagrinėjimo, o ne vien pabaigos "psichuškėje"...
Gal ir per žiauriai čia nuskambėjo. Iš tikrųjų, jeigu nebūtų Metų knygai nominuota Sabaliauskaitė, tikriausiai už Šerelytę ir balsuočiau - ji tikrai stipriausia iš likusių keturių kandidatų. Bet vis nerandu lietuviško romano, apie kurį džiugiai sušukčiau "Valio, lygiai tas, ko reikėjo!"

Spalio 27 dienos darbai

Dantistė užplombavo dar vieną skylę. Liko paskutinė.
Perskaičiau Saulaičio maketą, išverčiau tekstukus Edžiui, įrašiau kalbą per radiją. Liko NG, pusvalandis (na, gal valanda) darbo, jei patingėsiu šiandien, tai ryt išversiu.
Ir tie titrai nelemti... Kuriems net teksto neturiu. Ot, menininkai.
Bet vis tiek - malonus jausmas, kad "šviesėja akyse". Ir dar sugalvojau, kad kai baigsiu visus šituos degančius reikalus, truputį nedirbsiu: duosiu sau laiko atsipūtus paskaitinėti "Arts and Letters Daily" (o dar šiandien dėžutėje kaip tyčia radau ir COSMO), paskambinti į kokį nors notarų biurą paklausti apie testamentus, į antikvariatą - paklausti apie smetoninius arbatos servizus, aprašyti Šerelytę, o gal net užsitepti plaukų kaukę... Ir išsivirti kremo. Kai virsiu, bus ir receptas.

Idėja romanui

Nepatikėsit, šįryt pradėjau skaityti Stepheno Kingo "On Writing" (truputį galvodama apie disertaciją, bet iš tikrųjų todėl, kad šią knygą seniai turiu, ir vis neateina jai eilė), ir jau po kokių trisdešimties puslapių man tiesiog toptelėjo idėja romanui. Išsami ir visapusiška, o ne šiaip koks vaizdelis miniatiūrai. Net su daugumos pagrindinių veikėjų vardais.
Nepasakosiu pačios idėjos, bet tyčia čia fiksuoju jos toptelėjimo faktą, kad pati prisiminčiau ir jos nepamesčiau: nedrįstu turėti per didelių literatūrinių ambicijų, nieko grožinio nesu paskelbusi viešai, bet kažkada juk galima pamėginti. Ypač kai ima ir topteli viskas iškart.
Dar reikia paklausti brolio teisininko apie testamentus ir jų vykdymą, o tuomet sėsti ir rašyti, ilgai neatidėliojant. Kas bus, tas bus, blogiausiu atveju bus taip pat, kaip yra dabar - rašytoja nebūsiu. O geriausiu atveju - ką gali žinoti.
Beje, tai taip pat reiškia, kad pabaigiau skaityti Šerelytę. Aprašysiu, tik "apsišluosiu" darbų sąrašą.

Metų knygos rinkimai

Perskaičiau, kad jau prasidėjo!
Esu labai didelė šitos akcijos gerbėja - trūkumų ji turi, bet pati idėja tikrai labai gera ir reikalinga. O kadangi taip labai už ją sergu, tai pati, žinoma, jau nubėgau ir nubalsavau, nes puikiai žinau, kokia yra geriausia šių metų lietuviška knyga, tačiau vis tiek noriu prisidėti. Pasižadu perskaityti ir aprašyti čia visas penkias suaugusiųjų kategorijos knygas. Pati geriausia jau aprašyta, liko dar keturios:
Jaroslavas Melnikas "Tolima erdvė"
Sigitas Parulskis "Murmanti siena"
Paulina Pukytė "Netikras zuikis"
Renata Šerelytė "Mėlynbarzdžio vaikai"