Lapkričio 2 dienos darbai

Štai, matote - jau išsivadavau iš menininkų gniaužtų, o savaitgalį dar spėjau apvažiuot visą Lietuvą ir uždegt šimtą milijonų žvakučių.
Tad šiandien grįžtu į normalų gyvenimą. Buvau pilates, paskui pabaigiau tvarkyti smulkius Saulaičio knygos reikaliukus (penktadienį - į spaustuvę!), o dabar dar išversiu vieną smulkų tekstuką apie lietuvių mados kūrėjus "Almai litterai". Rytoj jau gausiu ir knygą pradėti.
Gera.
O savaitgalį dar spėjau ir kremą išvirti! Žadėtasis receptas:
Viskas labai paprasta. 125 ml aliejaus, 125 ml vandens, 20 g bičių vaško. Toliau - improvizacijos.
Labai daug kas priklauso nuo aliejaus. Kremui VISADA reikia nerafinuoto, o kokių augalų - priklauso nuo pageidavimų ir fantazijos. Kūnui, kaip rodo mano eksperimentai, geriausiai tinka per pusę avokadų ir migdolų, o veidui - dar sunkiau: per riebus aliejus blizgės, reikia ieškoti kuo lengvesnio. Kol kas geriausiai prisitaikiau vynuogių kauliukų, bet dar planuoju išmėginti simondsijų, abrikosų kauliukų, erškėtrožių, lazdynų riešutų ir keletą jų mišinių. (Super tinka nuo raukšlių, t. y., vyresnei odai - kiečių gemalų).
Kitas improvizacijų punktas: kam pilti vandenį, jei galima pilti vandenį su žolelėmis? Aš visada dedu, ko tik turiu: žaliosios arbatos, ramunėlių, medetkų, čiobrelių, vasarą - mėtų, juodoji arbata gali truputį tamsinti odą, kad atrodytų kaip įdegusi - tai čia pavasariui labiausiai reikia. Žoleles užplikyti ar net pavirti vandenyje, kad stipriai pritrauktų, ne gėrimui šita arbatėlė. Ir tuomet per daug neatvėsinti: kuo panašesnė vandens ir aliejaus temperatūra, tuo geriau.
Taigi, vašką ant nedidelės ugnies tirpdome aliejuje. Kai ištirpsta, supilame į blenderį ir sumaišome su vandeniu. (Jei neturite blenderio, galima plakti rankiniu mikseriu arba tiesiog maišyti šaukštu, bet užtruks ilgai, net ranka įskausta.) Tuomet plakame, kol masė pasidaro vientisa. Man dažnai lieka "nesurišto" vandens ar skysčio - jį tiesiog išpilu, ir tiek, tai tik reiškia, kad netiksliai atitaikytos proporcijos.
Kai jau (beveik) vientisa, įlašiname 20 lašų eterinio aliejaus (dėl kvapo, todėl niekas daugiau ir nesvarbu; galima ir maišyti tuos kvapus - niekada nežinai, kas išeis, nes dar ir aliejus bei žolelės prideda kvapo) ir 30 lašų greipfrutų kauliukų ekstrakto - konservanto. Viskas.
Kremui reikia tinkamų indukų: veidui patogiausi kuo mažesni (pvz., pirktinio kremo dėžutės), kūnui galima ir didesnį. Svarbu kremą visada laikyti gerai uždarytą (šaldytuve nebūtina, aš ten dedu tik atsargas, jeigu per daug išsiverdu), kad nepakliūtų kokių nors "zarazų". Jei paviršiuje atsiranda pelėsių - galima juos nubraukti ir išmesti, nebūtinai visą kremą. Kai sugenda kremas, iškart justi negeras kvapas. Šiaip jau jis stovi kelis mėnesius ir negenda.